Visos herbų spalvos skirstomos į dvi grupes - spalvas ir metalus. Klasikinėje heraldikoje vartotos keturios grynosios spalvos - raudona, mėlyna, juoda ir žalia, bei du metalai - auksas ir sidabras. Jie kartais gali būti pakeisti geltona ir balta spalvomis. Metalai ir spalvos turėjo savo simboliką. Klasikinės heraldikos taisyklės neleido dėti spalvos ant spalvos ir metalo ant metalo.

Auksas heraldikoje simbolizuoja kilmingumą, proto galią, r audona spalva simbolizuoja narsą kovose, ten pralietą kraują, sidabras- taiką ir nuoširdumą, žydra spalva- teisybę bei ištikimybę. Liūtas heraldikoje simbolizuoja beatodairišką narsą, kilnumą, siena - tvirtumą. Kitos herbų sudėtinės dalys –skydininkai, rangų karūnos ir pan. Herbo papuošimus dažnai padiktuodavo laikas, vietos tradicijos, juos galėjo pasirinkti ir patys herbų savininkai. Didesnę reikšmę turėjo rangų karūnos. Riterių herbuose jos ėmė plisti XVI a., o ypač XVII a. antroje pusėje, kai buvo reglamentuota karūnų forma ir jų naudojimas.

Apie Pravdičiaus herbą rašo grafas Evaristas Kuropatnickis sovo herbyno antros dalies 101 puslapyje, o taip pat Dunčevskis savo antrajame tome 197 puslapyje „ Gelsvai rudas liūtas pakelta uodega iškylantis virš plytų mūro sienos, letenose laikantis padėklą „prawda“ („prawda“-sen. lenkų k.- rato formos padėklas , ant kurio statomos lėkštės puotos metu-S.G.). Liūtas - žydrame lauke, jo figūra apsukta į dešinę pusę. Taip pat jis aprašomas Okolskio antrajeme tome 496 puslapyje bei Niesieckio 3-iojo tomo 724 puslapyje. Virš šalmo karūnos - toks pat liūto iki pusės siluetas su padėklu. Šiuo herbu žymisi Solohubų giminė. Tą rašo taipogi Kuroptnicki savo veikalo 101 puslapyje bei Dunčevskis 234-ajame puslapyje.

Vertimas iš lenkų kalbos.