Sollohub (dar randama Solohub, Sologubas, Sollohubov, Sollohubow, Sollogub, Sologub, Salogub, Соллогуб, Сологуб) Pravdičiaus herbo. Viena seniausių lietuvių bajorų giminių. XIX a. pradžioje legitimuodamiesi bajorystę, savo giminės pradininku Sologubai iš Ukmergės nurodė M.Stryjkovskio kronikoje minimą Žemaičių kunigaikščio Erdivilo karo vadą Graužijų, kuriam už karo nuopelnus kovose rusų žemėse 1217 m. buvo suteiktos Graužiškių žemės. Iš šio Graužijaus esą kilęs Davaina. Jo palikuonis - iš LDK Jogailos dvariškis, žymus karys Davaina ir buvęs Davainų, Davainų-Sollohubų (Sologubų), Silvestravičių ir kitų giminių pradininku.

Rusijos Solohubai taip pat save kildina iš to paties Davainos. Davainos žymėjosi Šeligos herbu. Kada ir kodėl Sologubai pradėjo žymėtis herbu Pravdičius, žinių nėra.

Davainos-Sologubai reikšmingesnį vaidmenį LDK politiniame gyvenime vaidino XIV-XVI a., ypač pasižymėjo kare su Rusija XVI a. viduryje. 1554 m. Stanislovas Davaina buvo paskirtas Polocko vaivada, vėliau - pasiuntiniu deryboms su Rusija, paimtas į nelaisvę. 1568 m. pasižymėjo ir kitas šios giminės atstovas Mikalojus. Vienas žymesnių to meto lietuviškosios Sologubų giminės atstovų Jurgis Davaina-Sologubas buvo paskirtas Bydgoščio seniūnu Lenkijoje, kartu su broliu Jokūbu dalyvavo pasirašant Lenkijos–Lietuvos uniją.

1599 m. Davainoms-Sologubams Upytės paviete priklausė Pamūšio dvaras. Jurgio Davainos-Sologubo sūnus Gasperas vedė bajoraitę Tolvaišaitę, kraičio atsinešusią Linkaučių dvarą Upytės apskrityje. 1719 m. Gaspero sūnus Jonas iš D. Puzynos pirko Sidziūnų dvarą Upytės apskrityje. Viena Sologubų šaka šį dvarą savo rankose išlaikė iki pat XIX a. vidurio.

XVII a. viduryje jie tebevaldė Pamūšio dvarą ir Milašiūnus, žemes prie Nevėžio Upytės paviete. XVII–XVIII a. giminės atstovai ir toliau vaidino svarbų vaidmenį šalies visuomeniname ir politiniame gyvenime.

XVII a. antrojoje pusėje Gaspero Davainos-Sologubo anūko Aleksandro sūnūs Rapolas ir Kazimieras Davainos-Sologubai apsigyveno Ukmergės apskrityje, jie ir jų palikuoniai valdė Kurklius, Pelišius Ukmergės - tėvoninę Pamūšę Upytės pavietuose, kitus mažesnius dvarus. Jų palikuoniai giminiavosi su Končiomis, Daunoravičiais, Bortkevičiais, Bulharinais ir kitomis garsiomis Ukmergės bajorų šeimomis. Prie žymesnių šios šakos palikuonių priskiriami XVIII a. antrojoje pusėje gyvenę Ukmergės rotmistras Stanislovas bei jo ir Elžbietos Heikingaitės sūnus LDK Iždo komisijos narys Aleksandras Sologubas.

Upytės apskrityje Sologubų giminės - dviejų genealoginių šakų atstovai, tvirtindamiesi savo bajorystę 1836 m. sausio 30 d. Vilniaus bajorų deputatų susirinkime, giminės protėviu nurodė jau anksčiau čia minėtąjį Liublino unijos signataro, Bydgoščio seniūno Jurgio Davainos-Sologubo ir Tolvaišaitės sūnų Gasperą.

Vienas iš Gaspero sūnų LDK rotmistras Mikalojus Davaina-Sologubas pasižymėjo 1568 m. karuose su Maskva. Jo sūnus Konstantinas vedė kunigaikštytę Jadvygą Puzinaitę, kraičio atsinešusią Sidziūnų ir Linkaučių dvarus su Janionių, Pranionių kaimais. Konstantino sūnus Jeronimas buvo Kauno pavieto teisėjas. Vienas jo sūnus - Žemaičių taurininkas Šauduvos seniūnas Adomas, kitas - LDK medžioklis ir paiždininkis Jonas vis dar priklausė to meto politiniam ir visuomeniniam elitui. Jonas Sologubas 1719 m. valdė Sidziūnų dvarą. Vedė Teodorą Karvauskaitę ir susilaukė sūnų Jurgio bei Aleksandro.

Tačiau XVIII a. antrojoje pusėje buvusi giminės ekonominė galia ir politinė įtaka pradėjo silpnėti. Giminės dvarai susmulkėjo, žemės buvo išparduotos ir išdalytos. XIX a. pradžioje ne visi Upytės Sologubai išgalėjo net susirinkti caro valdžios reikalaujamus reikalingus dokumentus bajoro titului patvirtinti. Todėl 1836 m. sausio 30 d. Bajorystės išvadose bajorystė buvo patvirtinta tik trijų Sologubų genealoginių atšakų - Jurgio, Aleksandro ir Adomo - palikuonims, vis dar tebevaldžiusiems didesnes ar mažesnes Linkaučių, Pociūnų ir kitų tėvoninių dvarų dalis. Likusieji, išsisklaidę po įvairias apskritis ir Rusijos imperiją, užsiėmė valdiška tarnyba, nuomojo dvarelius, kai kurie net buvo įrašyti į laisvų valstiečių luomo sąrašus.

Prie tokių konfirmacijos dekrete neįrašytų bajorų priskirtume ir Antaną Joną Sologubą, XIX a. pirmojoje pusėje nuomojusį dvarelius Pašušvio, Grinkiškio apylinkėse. Jo ir Jadvygos Černiauskaitės sūnus Aleksandras Sologubas (1837-1907) buvo vedęs Kirvio herbo bajoraitę Oną Tauginaitę. Susilaukė Baisogalos ir Pašušvio bažnyčiose krikštytų sūnų Martyno (1872-?), Jono (1877-?), Prano, dukterų Antaninos (1878-?) ir Viktorijos.